Bruksizmas – nevalingas dantų griežimas arba stiprus sukandimas. Daugelis žmonių apie jį sužino ne patys, o iš artimųjų, kurie girdi griežimą naktį, arba iš odontologo, pastebėjusio dantų dilimą. Šiame straipsnyje – bendra informacija: požymiai, galimos priežastys, pas ką kreiptis ir ką dar gali aptarti gydytojas.
Straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nėra medicininė rekomendacija ar diagnozė. Priežastį ir tinkamą sprendimą nustato gydytojas po individualaus įvertinimo.
Kas yra bruksizmas?
Bruksizmas pasireiškia dviem pagrindinėmis formomis: miego bruksizmas – dantų griežimas naktimis, miegant, ir būdravimo bruksizmas – dažniausiai stiprus sukandimas dieną, ypač kai žmogus susikaupęs ar įsitempęs. Abiem atvejais dirba kramtomieji raumenys ir apkraunami dantys bei žandikaulio sąnariai.
Požymiai: kaip suprasti, kad griežiate dantis?
- ryte jaučiamas žandikaulio, skruostų ar smilkinių raumenų nuovargis ar skausmas;
- nudilę, įskilę dantys, jautrūs dantų kakleliai, pažeistos plombos;
- žandikaulio sąnario spragsėjimas ar sunkumas plačiai atsižiodžiant;
- galvos skausmas, dažniausiai ryte;
- sutrikęs miegas, artimieji girdi griežimą.
Tokie požymiai gali turėti ir kitų priežasčių, todėl diagnozės patys nenustatysite – tai daro gydytojas ar odontologas.
Dantų griežimas naktimis: dažniausios priežastys
Tiksli priežastis ne visada nustatoma, dažnai veikia įvairūs veiksniai kartu:
- stresas, nerimas ir ilgalaikė įtampa;
- miego sutrikimai, įskaitant knarkimą ar kvėpavimo sutrikimus miegant;
- kai kurie vaistai ir medžiagos, pavyzdžiui, kofeinas, alkoholis, nikotinas;
- sukandimo ypatumai ar dantų sandara;
- įpročiai: nagų, rašiklių ar kramtomosios gumos kramtymas.
Vaikams dantų griežimas pasitaiko dažnai. Jei jūsų vaikas griežia dantis, pasitarkite su vaiko gydytoju ar odontologu.
Dantų griežimas ir stresas
Dantų griežimą ar stiprų sukandimą dažnai pastebi žmonės, kurie patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar nuovargį, tačiau toks ryšys būna ne visiems. Jei įtampa jaučiama kasdien, verta aptarti ir jos priežastis su šeimos gydytoju – tai nepakeičia dantų apžiūros, bet padeda matyti visą vaizdą.
Kapa ir kitos priemonės: kuo jos skiriasi?
Apsauginė kapa gaminama pas odontologą ir gali padėti apsaugoti dantis nuo dilimo, tačiau ne visada keičia patį įprotį griežti. Kramtomųjų raumenų įtampos klausimą gydytojas aptaria atskirai. Priemonės pasirinkimas visada individualus, o kai kuriais atvejais gydytojai siūlo derinti skirtingus būdus.
Pas ką kreiptis pirmiausia?
- Odontologas. Įvertins dantų dilimą ir sukandimą, gali aptarti apsauginę kapą. Jei jau matomi dantų pažeidimai ar skauda žandikaulio sąnarį, rekomenduojama pradėti nuo odontologo.
- Šeimos gydytojas ar miego specialistas. Verta kreiptis, jei knarkiate, miegant sutrinka kvėpavimas, dieną jaučiate mieguistumą ar stiprų stresą.
- Estetinės medicinos gydytojas. Gali įvertinti kramtomųjų raumenų įtampą ir aptarti galimybes.
Kodėl bruksizmas svarbus?
Ilgai besitęsiantis griežimas ar sukandimas gali lemti dantų dilimą ir įskilimus, dantų jautrumą, plombų ar karūnėlių pažeidimus, raumenų nuovargį ir žandikaulio sąnario sutrikimus. Ne kiekvienam žmogui tai pasireiškia, o sunkumas skiriasi, tačiau būtent dėl galimų pasekmių dantims verta pasitikrinti anksti, o ne laukti, kol atsiras skausmas.
Kaip vyksta apžiūra?
Odontologas apžiūri dantų paviršių, sukandimą ir žandikaulio sąnarį, paklausia apie miegą, įpročius ir skausmą ryte. Estetinės medicinos gydytojas konsultacijos metu apžiūri kramtomuosius raumenis, paklausia apie simptomus ir sveikatą ir paaiškina, ar procedūra galėtų būti svarstoma. Šių specialistų vizitai vienas kitą papildo, bet nepakeičia.
Ką gali aptarti gydytojas?
Kai kuriais atvejais gydytojas gali aptarti ir injekcinį gydymą receptiniu vaistu; ar jis tinka, sprendžiama po apžiūros. Toks gydymas gali būti viena iš galimybių šalia kitų, pavyzdžiui, apsauginės kapos, streso mažinimo ir odontologo gydymo, tačiau jis nepašalina bruksizmo priežasties ir nepakeičia odontologo apžiūros.
Konsultacijos metu gydytojas klausia apie simptomus, sveikatą, vartojamus vaistus, alergijas, nėštumą ar žindymą ir nusprendžia, ar procedūra jums tinka. Jis taip pat paaiškina galimas reakcijas ir pokyčius, kurie gali pasireikšti kramtant ar veido apatinės dalies srityje. Ar injekcinis gydymas tinka, gydytojas sprendžia individualiai.
Ką galite daryti patys?
Tai bendri įpročiai, kurie nepakeičia gydytojo apžiūros:
- stebėkite dieną: lūpos kartu, dantys šiek tiek atskirti, žandikaulis atsipalaidavęs;
- nekramtykite gumos, rašiklių, nagų;
- vakare ribokite kofeiną ir alkoholį;
- laikykitės reguliaraus miego režimo ir skirkite laiko atsipalaidavimui prieš miegą;
- apsauginės kapos klausimą aptarkite su odontologu.
Kada kreiptis anksčiau?
Kreipkitės į odontologą ar gydytoją, jei žandikaulis „užstringa“ (neatsiveria ar neužsidaro), skausmas stiprus ar nuolatinis, sunku kramtyti, dantys skyla ar greitai dyla.
Ko paklausti gydytojo?
- Ar mano simptomai atitinka bruksizmą, ar pirmiausia reikia kreiptis į odontologą?
- Kokios galimos alternatyvos šalia injekcinės procedūros?
- Kokios galimos reakcijos ir pokyčiai kramtant bei kaip jie vertinami?
- Kaip vertinsime rezultatą ir ar prireiks kontrolinio vizito?
Konsultacija
Jei žandikaulio įtampa vargina, kreipkitės į odontologą ar gydytoją; klinikos telefonas +370 662 62227. Daugiau apie šią sritį – straipsnyje Botulino injekcijos: kaip veikia, kiek trunka ir DUK.
Procedūrą atlieka licencijuotas gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę. Rezultatai individualūs; kaip ir po kiekvienos injekcinės procedūros, galimos reakcijos ir šalutiniai poveikiai, kuriuos gydytojas aptaria prieš procedūrą.
